Nuo 2026 m. rugsėjo 1 d. Lietuvos reklamuotojams atverta tiesioginė prieiga prie „ChatGPT Ads Manager“: dabar jie gali savarankiškai susikurti reklamos paskyrą, paleisti kampanijas ir vertinti jų rezultatus. Kadangi tiesioginė prieiga Lietuvos rinkoje suteikta tik dabar, svarbu suprasti, kaip veikia šis kanalas, kuriems verslams jis gali būti aktualiausias ir pagal kokius rodiklius reikėtų vertinti pirmųjų kampanijų rezultatus.
Nauja galimybė pasiekti sprendimą svarstantį vartotoją
„Whatabout Agency“ PPC skyriaus vadovės Eglės Domeikienės teigimu, pagrindinis šio kanalo išskirtinumas yra galimybė pasiekti vartotoją kitokiame informacijos paieškos etape.
„Žmonės „ChatGPT“ naudoja ne tik faktams surasti: jie čia prašo palyginti produktus, padėti išsirinkti, sudaryti planą ar pasiūlyti konkrečios problemos sprendimą. Tai reiškia, kad reklama gali būti parodyta tuo metu, kai vartotojas dar nėra įvedęs aiškios komercinės užklausos, tačiau jau aktyviai svarsto pasirinkimus“, – sako specialistė.
Kuo „ChatGPT“ reklama skiriasi nuo kitų kanalų?
„ChatGPT“ reklama pateikiama atskirai nuo sugeneruoto atsakymo ir aiškiai pažymima kaip reklama. Reklamuotojas negali sumokėti už tai, kad jo prekės ženklas būtų įtrauktas į patį „ChatGPT“ atsakymą, pakeistų jo turinį ar būtų rekomenduojamas modelio.
Pasak E. Domeikienės, „Google Ads“ dažniausiai remiasi konkrečia paieškos fraze ir raktažodžiais, o „ChatGPT Ads“ vertina platesnį pokalbio kontekstą bei vartotojo ketinimą. Reklamuotojai gali natūralia kalba pateikti konteksto užuominas, apibrėžiančias situacijas, kuriose jų pasiūlymas galėtų būti aktualus.
„Nuo socialinių tinklų ši reklama skiriasi tuo, kad vartotojas nėra tiesiog pasyviai pasiekiamas naršydamas turinį. Jis pats formuluoja problemą, ieško atsakymo ir dažnai jau yra įsitraukęs į sprendimo priėmimą“, – paaiškina specialistė.
Kadangi „ChatGPT Ads“ platforma dar veikia beta versijoje ir reklamos galimybės Europos ekonominėje erdvėje plėtojamos palaipsniui, personalizavimas šiame regione kol kas ribotas. Todėl parenkant reklamą svarbiausias yra dabartinio pokalbio kontekstas ir vartotojo ketinimas, o ne išsamus jo interesų ar ankstesnio elgesio profilis.
Kuriems verslams šis kanalas aktualiausias?
„ChatGPT“ reklamą pirmiausia verta išbandyti verslams, kurių produktų ar paslaugų pasirinkimui reikia informacijos, palyginimo arba konsultacijos. Tai gali būti technologijų, finansų, draudimo, švietimo, kelionių, būsto įrengimo ir e. prekybos įmonės, taip pat brangesnių ar rečiau perkamų produktų pardavėjai.
Labai lokalioms paslaugoms ir spontaniškiems mažos vertės pirkiniams „Google“ paieška ar socialiniai tinklai kol kas gali suteikti didesnę auditoriją bei daugiau optimizavimo duomenų.
Kokios reklamos galimybės prieinamos?
Lietuvos reklamuotojai gali rinktis parodymų, srauto arba į konversijas optimizuojamas kampanijas. Standartinį skelbimą sudaro antraštė, trumpas tekstas, vaizdas ir nuoroda. E. prekybos verslai taip pat gali naudoti produktų katalogais paremtas reklamas.
Reklamas šiuo metu gali matyti testavime dalyvaujantys nemokamo ir „Go“ planų naudotojai. „Plus“, „Pro“, „Business“, „Enterprise“ ir „Edu“ planuose jos nerodomos, todėl pasiekiama auditorija dar neapima visų „ChatGPT“ naudotojų.
Kaip pradėti ir vertinti rezultatus?
Minimalus kampanijos dienos biudžetas Lietuvoje yra 15 Eur. E. Domeikienė rekomenduoja biudžeto neišskaidyti į daug smulkių kampanijų, o pasirinkti vieną verslo tikslą, kelias vartotojų poreikių temas ir skirtingas reklamos versijas.
Prieš paleidžiant kampaniją būtina tinkamai paruošti rezultatų stebėjimą ir naudoti sekimo žymas (UTM parametrus), kurios padeda analitikos įrankiuose atskirti iš „ChatGPT“ reklamos gautą srautą bei jo rezultatus. Kampanijos efektyvumą reikėtų vertinti atsižvelgiant į jos tikslą: stebėti kainą už 1 000 parodymų (CPM), paspaudimų rodiklį (CTR), kainą už paspaudimą (CPC), konversijų kainą, reklamos atsiperkamumą (ROAS) ir gautų užklausų kokybę.
„Pirmojo testo tikslas turėtų būti ne tik momentinė investicijų grąža, bet ir atsakymas, ar kanalas pasiekia potencialius klientus, ar jie domisi pasiūlymu ir ar jų veiksmai turi verslo vertę“, – apibendrina E. Domeikienė.