Skaitmeninis marketingas 2021-aisiais: ko tikėtis?

Praėjus 2020-iesiems, tikriausiai vieniems keisčiausių metų iki šiol, kaip niekad aiškiai suvokiame, jog norint sudaryti sėkmingą skaitmeninio marketingo (rinkodaros) strategiją reikia būti ypač apdairiems ir suvokti pasaulinį kontekstą. Tam, kad įveikti šių metų iššūkius būtų lengviau, verta susipažinti su pasaulinių digital marketingo ekspertų nuomone. Šiame tinklaraščio įraše aptarsime ryškiausias 2021-ųjų tendencijas, susijusias su privatumu ir personalizaciją, įsitraukimo bei pasitikėjimo poreikiais, naujos tikslinės auditorijos galimybėmis.

Privatumo ir personalizacijos būtinybė

Pažvelgus į didžiąsias skaitmeninio marketingo priemones, akivaizdu, kad dėmesys duomenų apsaugai neabejotinai ir toliau augs. Pavyzdžiui, „Google“ po poros metų planuoja uždrausti vartotojų elgsenos sekimą per trečiosios šalies slapukus. Juos jau blokavo arba ketina tai padaryti ir populiariausios naršyklės: „Chrome“, „Firefox“, „Safari“.

Paradoksalu, tačiau mes patys norime labiau personalizuoto turinio. Todėl mieliau renkamės vizualus ar naujienlaiškius, kuriuose atpažįstame savo vardą, pomėgius, pirkimo įpročius. Personalizavimo technologijų platformos „Kameleoon“ su partneriais atlikto tyrimo duomenimis, jau dabar 73 proc. vartotojų nori personalizuotos patirties. Tačiau net 57 proc. jų teigia, kad šis poreikis lieka nepatenkintas.

Akivaizdu, jog efektyvi skaitmeninė rinkodara šiuo metu neatsiejama nuo vienas kitam prieštaraujančių poreikių derinimo. Tai galima padaryti nuolat sekant privatumo apsaugos naujoves ir renkant „zero-part“ duomenis (juos sąmoningai pateikia patys vartotojai).

Tačiau, kaip nepažeidžiant privatumo taisyklių, gauti iš vartotojų „zero-part“ duomenų? Vienas iš galimų sprendimų – pasiūlyti užsiprenumeruoti naujienlaiškį ir paprašyti pateikti mums aktualios informacijos, mainais suteikiant ne tik naudingų patarimų (žr. žemiau pateiktą pavyzdį), bet ir, pavyzdžiui, nuolaidų.

Pavyzdys, kaip gali atrodyti užklausa „zero-part“ duomenims

Kitas būdas „zero-part“ duomenims iš vartotojų gauti – paskatinimas išreikšti nuomonę, palikti rekomendaciją. Įsivaizduokime, kad prekiaujame baldais arba drabužiais. Tokiu atveju galime paprašyti „padėti suderinti“ įsigytą prekę su kitomis. Taip pat svetainės lankytoją galime įtraukti į savotišką „testą“, kuris parodytų tinkamiausią interjero ar aprangos stilių ir kartu padėtų stebėti vartotojo kelią.

Nepriklausomai nuo pasirinkto būdo, „zero-part“ duomenys turi būti renkami sąžiningai. Tai reiškia, kad vartotojas privalo žinoti, kodėl, kam ir kuriam laikui gali būti saugoma iš jo gauta informacija. Taip ne tik laikomės taisyklių, bet ir rodome susidomėjimą pirkėju, kas itin svarbu norint, kad mūsų skaitmeninė rinkodara atneštų norimus rezultatus.

Interaktyvus ir asmeniškas ryšys su prekių ženklais

Tam, kad skaitmeninis marketingas būtų veiksmingas, šiandien nebepakanka vien tik gražios prekių ženklo istorijos. Dar svarbiau už tai, ypač pandemijos metu, yra asmeninis ryšys. Vartotojai nori ne tik atpažinti save visame konversijos kelyje, bet ir būti įtraukti į dialogą, matyti prekių ženklo puoselėjamas vertybes.

Siekdamos prisitaikyti, vis daugiau įmonių aktyviai dalyvauja maratonuose, žygiuose, prisideda prie socialinės paramos, ekologinių akcijų ir priima kitus tiesiogiai su jų veikla nesusijusius marketingo sprendimus. Taip ne tik didinamas, išlaikomas žinomumas, bet ir sukuriama pridėtinė vertė visuomenei, patraukianti vartotojus.

Panaši priežastis lemia ir mažėjantį populiariausių nuomonės formuotojų (influencerių) paveikumą, kuris pastebimas visame pasaulyje. Žiniasklaidos ir reklamos agentūros „Universal McCann“ (UM) tyrimo rezultatai parodė, jog 63 proc. apklaustųjų mano, kad daugiau nei 50 proc. tinklaraštininkų (taip pat ir videoturinio kūrėjų) pateikiamos informacijos yra klaidinga. Įžymybėmis pasitikima dar mažiau: tik 31 proc. apklaustųjų galvoja, kad jos pateikia bent pusę teisingos informacijos. Fiksuojama, kad bendras vartotojų pasitikėjimas, lyginant su 2014 metų duomenimis, apskritai smuko 8 proc.

Vis daugiau vartotojų suvokia, kad įžymybės tapo atskiromis reklamos agentūromis, o jų socialinių tinklų paskyros – savotiškomis vitrinomis. Prastėjantį požiūrį į didžiuosius nuomonės formuotojus lemia ir pasauliniai sekėjų pirkimo, amoralaus elgesio skandalai.

Nepaisant to, nuomonės formuotojai vis dar yra ganėtinai paveikus kanalas, be kurio dažnai neįsivaizduojamas šiuolaikinis digital marketingas. Taigi, ką daryti? Sprendimas – pasirinkti konkrečia (t. y., mūsų) sritimi aktyviai besidominčius mikroinfluencerius.

„Mobile Marketer“ duomenimis, socialiniame tinkle „Instagram“ ryšys tarp influencerių sekėjų skaičiaus ir investicijos atsiperkamumo yra atvirkščiai proporcingas. Pavyzdžiui, nuomonės formuotojų, turinčių nuo 1 000 iki 5 000 sekėjų, įsitraukimo rodiklis siekia 8,8 proc., o turinčių 10 000 ir daugiau – vos 3,6 proc. Taigi, kalbant paprastai, mikroinfluenceris yra artimesnis pirkėjams. Be to, „Edelman“ įrankis „Trust Barometer“ atskleidžia, kad net 61 proc. globalių vartotojų pasitiki „žmonių, tokių kaip aš“ nuomone.

Taigi svarbu, kad mums nuoširdžiai rūpėtų vartotojai, jų norai ir nuomonė. Turėtume stengtis suteikti išliekamąją vertę, kuri padėtų išskirti iš kitų ir tapti įsimintiniems. Tuo pačiu ji lemia ir augančius patikimumo rodiklius.

Aiškus patikimumo poreikis

„SproutSocial“ tyrimo duomenimis, 53 proc. vartotojų mieliau renkasi socialinėje medijoje skaidrų įvaizdį kuriančius prekių ženklus. Be viso to, 73 proc. jų už „patikimo“ prekių ženklo prekes ar paslaugas netgi yra pasiryžę mokėti daugiau. Todėl sėkminga skaitmeninė rinkodara šiais laikais tampa vis labiau neatsiejama nuo aiškumo ir sąžiningumo.

Sukurti skaidrų ir patikimą įvaizdį galime tokiais būdais:

  • Operatyviai reaguodami į vartotojų užklausas, komentarus ir atsiliepimus, taip pat atsakydami į dažniausiai užduodamus klausimus (DUK). Nereikėtų bijoti sudėtingų klausimų ar neigiamų atsiliepimų – tai neatsiejama tikriausiai kiekvieno verslo dalis. Nesistengdami jų apeiti ar paslėpti, o kaip tik aiškiai komunikuodami ir ieškodami sprendimų, mes tobulėjame.
  • Įvairiais būdais atskleisdami produkto kelią. Vaizdo įrašai, nuotraukos leidžia vartotojui aiškiai ir lengvai parodyti, kaip įgyvendinamos idėjos, užtikrinama kokybė ir saugumas.

Taip pat svarbu reguliariai sekti, kur ir kaip paminimas mūsų prekių ženklas. Tai neturėtų būti daroma abejotinos reputacijos naujienų portaluose, tinklaraščiuose ir socialinių tinklų grupėse. Pastebėjus neteisingą informaciją, reikėtų kuo greičiau reaguoti. Kai kuriose situacijose naudinga ją ne tik pašalinti, bet ir viešai paneigti.

Platesnė tikslinė e. komercijos auditorija

Jau pirmojo karantino metu besinaudojančių e. komercija skaičius augo. Tačiau atkreipti dėmesį verta ne tik į tai. Elektroninėse parduotuvėse vis dažniau pradėjo lankytis ne tik Z ar Y kartos atstovai, bet ir vyresni žmonės. Ši tendencija pastebima tarptautiniu mastu, taip pat ir mūsų šalyje.

Remiantis Lietuvos Statistikos departamento duomenimis, 2020-ųjų vasarą internetu prekių ar paslaugų įsigijo beveik pusė (41,6 proc.) 16–74 m. amžiaus šalies gyventojų. 36 proc. jų sudarė 45–54 m. ir 8,7 proc. – 65–74 m. amžiaus vartotojai. 2019-aisiais šios amžiaus grupės atitinkamai sudarė 31,2 ir 5,2 proc. vartotojų. Nors pirmąją vietą (68,9 proc.) tarp perkančiųjų internetu iki šiol užima 25–34 m. amžiaus žmonės, pakankamai akivaizdu, kad vyresniųjų poreikiai irgi keičiasi.

2020-aisiais bent kartą per savaitę internetu naudojosi beveik pusė (46 proc.) 65–74 metų amžiaus gyventojų (6 proc. daugiau nei 2019-aisiais). Galbūt šiais metais verta pagalvoti apie plėtrą ne tik geografiniu, bet ir demografiniu atžvilgiu? Skaitmeninis marketingas jau dabar turėtų apimti vyresniajai auditorijai aktualų turinį, kuris būtų pristatomas įvairiuose kanaluose.

Natūralu, jog tam, kad išryškėtų šios tendencijos, reikia laiko. Pandemijos metu tiek verslui, tiek gyventojams teko greitai prisitaikyti prie neįprastos situacijos ir atrasti naujas galimybes. Tačiau būtent pastarosios lėmė naujus įpročius, kurie gali likti ilgam. Bene didžiausias iššūkis dabar – apgalvoti, kaip galime išnaudoti ne tik šių, bet ir kitų netolimų metų gaires augimui, pasitelkdami tiek jau žinomus, tiek naujus digital marketingo kanalus. Reikia pagalbos? Tuomet kreipkitės į net pačius didžiausius iššūkius drąsiai priimančią „What about“ komandą.